Apsinuodijimas maistu

PATARIMAI, KAIP IŠVENGTI APSINUODIJIMŲ MAISTU

 

Vasarą padažnėja žarnyno infekcinių ligų ir apsinuodijimu maistu rizika. Negalavimai kyla, kai į maistą patenka salmoneliozės, listeriozės ar kitų per maistą plintančių infekcijų sukėlėjai. Apsinuodijimo simptomai dažniausiai būna viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Bakterijoms daugintis palankiausia +37° C temperatūra, tačiau jos gali daugintis ir 5–60° C temperatūroje, todėl tam pakanka ir kambario temperatūros ar šiltos vasaros dienos.

Apsinuodijimo maistu priežastimi gali būti greitai gendantis maistas, pvz., salotos, mišrainės su majonezu, karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt. Taip pat  bakterijos gerai dauginasi tuose produktuose, kuriuose yra daug drėgmės ir baltymų: mėsoje, jūros gėrybėse, virtuose ryžiuose, gaminiuose iš makaronų, piene, sūryje ir kiaušiniuos. Mikroorganizmai į maistą  gali patekti ir per aplinkos daiktus (maisto gaminimo inventorių, stalo įrankius ir indus) bei per nešvarias rankas.

Užsikrėsti ligų sukėlėjais galima nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.

Patarimai kaip išvengti užsikrėtimo

• Laikykitės higienos reikalavimų. Plaukite rankas prieš ruošiant valgį, pasinaudoję tualetu, visada nuvalykite maisto paruošimui reikalingą įrangą ir paviršius.
• Termiškai apdorotus ir neapruoštus maisto produktus laikykite atskirai. Neapruoštiems ir termiškai apdorotiems maisto produktams naudokite skirtingus indus bei įrankius. Šaldytuve maistą laikykite taip, kad jis nesiliestų su termiškai neapdorotais produktais.
• Gerai termiškai apdorokite. Tinkamas virimas / kepimas gali sunaikinti daugumą pavojingų mikroorganizmų. Įsitikinkite, kad mėsos ar paukštienos išskirtos sultys yra šviesios, ne rožinės spalvos.
• Iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtinai gerai pakaitinkite.
• Užtikrinkite maisto produktų laikymo temperatūrą. Nepalikite išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 valandas. Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnėje kaip 60° C temperatūroje. Nelaikykite ilgai maisto šaldytuve. Šaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve, bet ne kambario temperatūroje.
• Rinkitės tik šviežius ir sveikus vaisius bei daržoves, jei vartosite juos žalius – patariama nuplauti ir nulupti odelę.
• Nevartokite maisto produktų pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui.
• Ruošiantis į kelionę ar į gamtą, įsidėkite negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikykite termoizoliacinėse dėžėse.
• Užkandžiams gamtoje pasiimkite labiausiai tinkamo maisto – šalto rūkymo mėsos gaminių, vaisių, daržovių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, geriamo vandens.
• Neplaukite vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje.
• Venkite užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis.
• Maudantis jūroje, ežere ar upėje stenkitės, kad vanduo nepatektų jums į burną.
• Nesant galimybei rankų nusiplauti, rekomenduojama rankas valyti drėgnomis servetėlėmis. Svarbu dažnai ir kruopščiai plauti ar valyti rankas kūdikiams ir mažiems vaikams.

Kada kreiptis į gydytoją

Dažniausiai žarnyno infekcija praeina savaime, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jei jums pasireiškia išvardinti simptomai ir nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• kūno temperatūra didesnė nei 38°C;
• viduriavimas su krauju;
• dažnas ir gausus vėmimas bei viduriavimas;
• pavojingi kūno skysčių praradimo požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas);
• ligos požymiai tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.