Bendrosios praktikos slaugytoja Sonata Rimkienė

Prieš kurį laiką kvietėme susipažinti su VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centre dirbančiu vaikų ligų gydytoju, o dabar norime Jums pristatyti Bendrosios praktikos slaugytoją, Sonatą Rimkienę.

Sonata Rimkienė, bendrosios praktikos slaugytoja, yra baigusi Vilniaus kolegiją. Savo darbą ji pradėjo dirbdama slaugytoja VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, Anestezijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Nuo 2009 m. rugsėjo dirbo slaugytoja Norvegijoje, vėliau – VšĮ Raseinių ligoninėje, Anestezijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Sonatos paklausėme, ar ji nuo mažens norėjo tapti medicinos srities darbuotoja ir iš karto gavome teigiamą atsakymą: „Taip, kiek save atsimenu mažą, visada norėjau būti slaugytoja. Visos mano lėlės buvo slaugytojos. Įtariu, kad į šią profesiją atkreipiau dėmesį, kai dar visai maža būdama pamačiau animacinį ilgametražį filmą, man atrodo, jo pavadinimas buvo „Candy Candy“. Ten pagrindinė herojė buvo slaugytoja – gera, užjaučianti, padedanti, su baltu chalatu. Vėliau mano susidomėjimą arba tinkamą būdą šiai profesijai pastebėjo ir mano tėtis, kuris vėl man priminė šią profesiją, kai reikėjo rinktis ką studijuoti“.

Pasidomėjus, kas labiausiai džiugina darbe, Sonata atsakė, kad labiausiai ją džiugina bendravimas su žmonėmis, pagalba jiems: „Man patinka rūpintis kitu žmogumi‘ – teigė pašnekovė.

Kadangi Sonata Rimkienė teikia slaugos paslaugas namuose esantiems pacientams, paklausėme, kas jos nuomone svarbu dirbant su garbaus amžiaus pacientais. Ji pabrėžė, kad svarbiausia yra pagarba vyresniam žmogui, po to sektų dėmesingumas, išklausymas, kantrybė. „Ramus ir kantrus bendravimas, svarbiausia senyvam žmogui parodyti, kad turi jam laiko tiek, kiek jam jo reikia, kad tu neprabėgom pas jį užsukai, o su noru jam suteikti tokią pagalbą, kokios jam tuo metu reikia“ – sako Sonata.

Taip pat Sonata yra dirbusi ne tik Lietuvoje, bet ir Norvegijoje, tad paprašėme trumpai papasakoti apie šią patirtį: „Į Norvegiją išvažiavau dirbti 2009 – 2010 metais. Ta šalis, žmonių mentalitetas, pagarba ir pagalba vienas kitam mane sužavėjo ir įkvėpė. Dirbau senelių namuose, namų slaugoje. Turėjau visų amžiaus grupių pacientų, ir labai stipriai, ir lengviau sergančių. Šiame darbe svarbiausia pagalba žmogui. Pacientas, sergantis žmogus, yra svarbiausia. Labai svarbu bendravimas "iš širdies į širdį" ir žmonių akyse matomas dėkingumas parodo, kad esu tas, kuo ir turiu būti – slaugytoja. Ir nesvarbu kur, Norvegijoje ar Lietuvoj, man gera dirbti šį darbą“ –  teigė Sonata.