Gripas ar peršalimas?

GRIPAS AR PERŠALIMAS?

Neretai iškyla svarbi problema – kaip atskirti paprasčiausią peršalimą ir gripą? Net devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą. Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu bei viena dažniausių epidemijomis pasireiškiančių ligų. Tuo tarpu labiausiai paplitusi peršalimo liga yra virusinė kvėpavimo takų infekcija. Peršalimo ligos priežastimi gali būti daugiau kaip du šimtai įvairiausių virusų. Tai dažniausia infekcija, galinti paliesti bet kurią organizmo dalį.

Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.

Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2 – 3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3 – 4 dienas.

Užsikrėtus ir susirgus gripu, didžiausia grėsmė – sunkios komplikacijos: plaučių uždegimas, širdies raumens uždegimas, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas, sinusitas, inkstų uždegimas ir kt. Susirgus gripu, gali paūmėti dauguma lėtinių ligų (pavyzdžiui, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių), kurios taip pat gali lemti žmogaus sveikatos būklės pablogėjimą ar net mirtį. Peršalimui komplikacijos nebūdingos.

Gripo ir peršalimo skirtumai:

GRIPAS	BŪDINGI SIMPTOMAI IR KITA	PERŠALIMAS
Didelis (≥ 38 ° C), trunka 3 – 4 d.	Karščiavimas	Nėra ar nežymus (apie 37 °)
Dažnai ir didelis	Bendras silpnumas ir nuovargis	Kartais ir nedidelis
Galimas ir dažnai	Šaltkrėtis	Retai
Dažnai	Galvos skausmas	Retai
Stiprus	Raumenų skausmas	Nebūdingas
Pasireiškia dažnai ir anksti, gali būti sausas ir sunkus, pikas 2 – 3 d.	Kosulys	Švelnus
Didelis	Gerklės skausmas	Nuo lengvo iki vidutinio sunkumo
Didelis	Krūtinės diskomfortas	Nedidelis
Kartais	Sloga (užgulta nosis)	Pasitaiko dažnai
Kartais	Čiaudulys	Dažnai
Dažnai užsikrečiama gripu nuo sergančiųjų, kurie kalba, kosėja ir čiaudo	Užsikrėtimo būdas	Užsikrečiama nuo sergančiųjų, kurie kalba, kosėja, čiaudo
Staigi pradžia (per 12 val.)	Simptomų pradžia	Laipsniškai
6 – 7 d.	Ligos trukmė	3 – 4 d.
Dažnos, sunkios	Komplikacijos	Nebūdingos

 

KAIP APSISAUGOTI NUO GRIPO

Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia profilaktikos priemone, kuri apsaugo nuo gripo ir jo komplikacijų. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo besikeičiančių gripo virusų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gripo skiepų efektyvumas yra 70 – 90 %, kai vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį gripo virusą.

Nemokama gripo vakcina skirta rizikos grupėms:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;

• asmenims, sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;

• dirbantiems medicinos įstaigose;

• asmenims, gyvenantiems socialinėse globos ir slaugos įstaigose;

Net ir visiškai sveikiems asmenims reikia skiepytis nuo gripo. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, rudens – žiemos mėnesiais. Gripo vakcina – vienintelė specifinė priemonė, galinti apsaugoti nuo šios sunkios ligos ir jos komplikacijų.   

KITOS PREVENCINĖS PRIEMONĖS

Žiemos ir rudens metu labai daug laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti virusams, dėl to rekomenduojama:

• imuniteto stiprinimas – kompleksiškas procesas, kurį sudaro subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių atsisakymas ir streso vengimas;
• rankų higiena;
• patalpų vėdinimas;
• čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas;
• vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju ir t. t...

 

KOSĖJIMO IR ČIAUDĖJIMO BEI RANKŲ HIGIENOS ETIKETO TAISYKLĖS

Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei rankų higiena – paprastos ir efektyvios priemonės, sumažinančios gripo viruso plitimą:

• kosint ir čiaudint, būtina užsidengti burną ar nosį su nosine (geriau vienkartine), nusisukti;
• jei nosinės nėra – kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuos su atvira ranka ir veiks kaip oro filtras ( į alkūnės linkį, skverną);
• neužsidengti burnos ar nosies delnu;
• nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosines, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas;
• nekosėti ir nečiaudėtikitų žmonių draugijoje – išeiti į kitą vietą;
• neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę;
• vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikai, nėščiosiomis, pagyvenusiais ligotais žmonėmis;
• sveikas asmuo, atsidūręs kito asmens kosėjimo ar čiaudėjimo zonoje, turėtų nuo jo pasitraukti, trumpam sulaikyti kvėpavimą;
• plauti rankas kuo dažniau;
• plauti rankas prieš valgį;
• plauti rankas palietus galimai užkrėstą daiktą;
• vengti liesti durų rankenas, turėklus, kurie galėjo būti liečiami kitų žmonių;
• vengti kontakto su daiktais, kuriais keičiamasi (pinigais, bilietais ir kt.): mūvėti pirštines, atsiskaityti taip, kad nereikėtų grąžos, atsiskaityti mokėjimo kortele, naudotis ne vienkartiniais, o daugkartiniais transporto bilietais;
• palietus galimai užkrėstą daiktą, neliesti rankomis savo nosies ar burnos, netrinti akių;
• jei rankos suterštos kvėpavimo takų išskyromis, jos plaunamos muilu ir vandeniu;
• jei nėra galimybės nusiplauti rankų, jas galima valyti rankų antiseptiku.

 

Informacijos šaltinis: http://www.ulac.lt/lt