Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens telkinių

SAUGUS ELGESYS VANDENYJE IR PRIE VANDENS TELKINIŲ. PRADINIS GAIVINIMAS

 

Vasaros metu, kai saulė smarkiau pašildo, dauguma poilsiautojų renkasi laisvalaikį prie vandens telkinių: maudosi įvairiuose ežeruose, upėse, kur nėra įrengtų nei paplūdimių, nei gelbėtojų postų. Tokiose vietose įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų.

Vanduo yra pavojinga stichija žmogui, kuris nemoka gerai plaukti (gerai plaukti reiškia: gebėti nuplaukti nesustojus 400 m ir daugiau arba plūduriuoti 30 minučių vandens paviršiuje).

Žemiau pateikiame keliatą patarimų, kaip elgtis vandenyje bei prie vandens telkinių.

Suaugusiųjų elgesys:

• Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes.
• Neplaukiokite vieni. Jei pradėtumėte skęsti, kartu plaukiantis žmogus galėtų jums padėti.
• Nesimaudykite už gylį ribojančių plūdurų. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų.
• Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
• Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį iš pradžių visada reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.
• Nerekomenduojama maudytis po valgio.
• Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.

Vaikų priežiūra:

• Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių.
• Visada nepertraukiamai ir iš arti stebėkite prižiūrimą vaiką, esantį vandenyje ar šalia vandens. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė.
• Negalima vartoti alkoholio, kai prižiūrite besimaudančius ar prie vandens žaidžiančius vaikus.
• Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji.
• Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė.
• Negalima leisti vaikams maudytis praėjus mažiau nei 60 min. po valgio, taip pat negalima maudytis kramtant.
• Paaiškinkite vaikams saugaus elgesio vandenyje taisykles.
• Aptverkite prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne mažesne nei 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais.

Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti.

Jei žmogus skęsta:

• Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112.
• Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad galėtumėte jį ištraukti į krantą.
• Pats gelbėkite, tik jei mokate gerai plaukti, žinote, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiems.
• Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą. Jei tokio daikto neturite, prie skęstančiojo prisiartinkite iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų. Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.
• Jei skęstantis žmogus jus sugriebė – išsilaisvinkite nuo jo. Tai galite daryti stumdami jo smarką nuo savęs, atsispirdami kojomis ar atsistumdami rankomis nuo jo krūtinės.
• Adekvačiai reaguojantis į aplinką nukentėjusysis gali laikytis gelbstinčiam žmogui už pečių (galima plaukti ant nugaros arba ant pilvo). Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens (suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros). Tai reikalauja didelės fizinės jėgos ir ištvermės.
• Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.

 

 

Pradinis gaivinimas tik ištraukus iš vandens

• Atlikite visus veiksmus taip kaip ir prieš atliekant standartinį pradinį gaivinimą: patikrinkite ar auka sąmoninga, atverkite kvėpavimo takus, patikrinkite ar kvėpuoja.  Skendimo aukos ištrauktos iš vandens po kelių minučių nuo panirimo į vandenį gali kvėpuoti nenormaliai (tai agoninis kvėpavimas, kuris gali reikšti pavieniais iškvėpimais, gargaliavimu). Nesumaišykite šio kvėpavimo su normaliu.
• Gelbstintieji įpūtimai. Atliekant pradinį gaivinimą skenduoliui, labai didelis dėmesys yra skiriamas gelbstintiesiems įpūtimams, kad kuo skubiau būtų sumažintas deguonies badas skenduolio organizme.  Įpūtimas turi trukti apie 1 sekundę ir būti efektyvus - turi pakilti ir nusileisti krūtinės ląsta.  Reikia atlikti 5 gelbstinčiuosius įpūtimus. Atlikti įpūtimus skenduoliui gali būti ne taip ir paprasta, nes kvėpavimo takuose yra didesnis pasipriešinimas.
• Krūtinės ląstos paspaudimai. Jei auka nesureagavo į 5 gelbstinčiuosius įpūtimus, ji turėtų būti paguldyta ant kieto pagrindo, nes krūtinės ląstos paspaudimai vandenyje yra neefektyvūs. Atlikite pradinio gaivinimo veiksmus atlikdami 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus, kaip ir atliekant standartinį pradinį gaivinimą. Daugumai skenduolių širdis sustoja todėl, kad plaučiai nesugebėjo tiekti pakankamai deguonies širdžiai, dėl to išsivystė deguonies badas. Taigi, įpūtimai šiuo atveju yra labai svarbūs - vien tik krūtinės paspaudimai nepadės.
• Skystis kvėpavimo takuose. Kartais iš aukos burnos pradeda bėgti daug putų, susidariusių susimaišius įpučiamam orui su vandeniu. Nebandykite šių putų pašalinti kol jos bėga. Tęskite įpūtimus tol kol atvyks greitosios pagalbos medikai ir intubuos auką (įkiš specialų vamzdelį į kvėpavimo takus per kurį tieks orą). Vėmimas skrandžio turiniu ir nurytu vandeniu yra labai dažnas skęstančiojo gaivinimo elementas. Jei tai trukdo atlikti pradinio gaivinimo veiksmus - paverskite auką ant šono ir leiskite skrandžio turiniui pasišalinti.

Informacijos šaltiniai: http://www.smlpc.lt;

• http://www.svarbuszingsnis.lt/